TAILANDAS. Kartą į mano namelį įsilaužė vietinis "chuliganas"...
Teksto autorius 👉Audrius
KOH ADANG, TAILANDAS
Kartą Tailande, Koh Adang saloje į mano namelį įsilaužė vietinis "chuliganas". Kuris "prasinešė" per visus mano daiktus, o nieko vertingo neradęs, dantų pagalba sugebėjo atidaryt užsukamą indelį ir paragauti veido kremo. Visą šį "kriminalą" matė kaimynai iš šalia esančio namelio ir man sugrįžus viską labai vaizdžiai papasakojo.
O pasirodo, tas vietinis "chuliganas" - beždžionius - prieš tai ilgai sėdėjo medyje ir tykodamas laukė, kol aš išeisiu. Ir nors prieš išeidamas panardyti prie koralinio rifo , duris užrakinau, išlaužęs groteles nuo moskitų, įlipo per nepilnai užvertą langą …
Va taip mane pasitiko ši negyvenama sala, pavadinimu - Koh Adang.
Ši sala yra draustinis, priklauso nacionaliniam parkui, todėl yra saugoma reindžerių, o pagrindinėje jų stovykloje yra namelių. Juose lankytojams leidžiama pernakvoti.
Tačiau dažniausiai ši sala turistų yra lankoma dienos turų metu. Populiariausios atrakcijos: džiunglių takais eiti iki krioklio, ar lipti į Chado cliff, nuo kurio atsiveria stulbinančios panoramos.
Aš pats tais takais nėjau, nes nenorėjau dar vieno susidūrimo su 🐍 "džiunglių šniūrs" 🐍
Nes tas "džiunglių šniūrs" yra toks padaras, kad jį sunku pastebėti tarp žolių, lapų ar šakų. O prisiminus, kai kartą Pukete vos neužlipau ant kobros… O lengvai galėjau, jei toji nebūtų pasistojus į kirtimo pozą ir nepradėjus šnypšti... Kažkaip nesinorėjo panašios patirties ir šį kartą, tuo labiau, kad dabar turėjau didelę aistrą - nardymą prie koralinio rifo, tad klaidžiojimui po džiungles ir laiko nebebūdavo.
Bet apie nardymą parašysiu kitą kartą.
Ir apskritai, esant tokiose salose labiau galvoju, ne kaip pats eisiu į džiungles, bet kaip jos gali ateiti pas mane 😀🐒🦎
Taigi, kai Koh Adang saloje lankiausi pirmą kartą, ji taip mane sužavėjo, kad vis mintyse sugrįždavau į ją. Į tą žydrą pakrantę su nuostabiu koralų rifu, prie kurio kasdien nardydavau po 5 valandas.
Todėl atsiradus pirmai galimybei, vėl išplaukiau į šią salą. Neslėpsiu, tai, kad saloje siaučia džiunglių "chuliganai", kėlė truputį nerimo.
Bet vos atplaukęs, pastebėjau, kad po reindžerių stovyklos teritoriją keturiomis kojomis vaikštinėja pora potencialių apsauginių 🐕
Per daug metų Tailande jau žinau: geriausiai su džiunglių “chuliganais” tvarkosi būtent tokie apsaugos darbuotojai 🙂🐶
"Turbūt patys reindžeriai, norėdami lengviau apsiginti nuo beždžionių ir atplukdė į salą šiuos šunis" - pamaniau.
Taigi, pirmas reikalas, kurį reikėjo padaryti, buvo "pasisamdyti" šią apsaugą. Kad ne tik bendrą teritoriją saugotų, bet ir mano žmonos kremus 🙂🧴 Ar kad koks beždžionius 😧 neįliptų per langą, kol žmona viena bus namelyje, kai būsiu išėjęs nardyti 🙂
TAIGI, KĄ GI AŠ DARIAU?
Pradžiai išsikeičiau tinkamos valiutos - iš vietinio stovyklos restoranėlio nusipirkau visokių skanių užkandukų. Tikėjausi, kad viskas truks kiek ilgiau, tačiau keturkojai apsauginiai iš karto pradėjo vizginti uodegas prie mano namelio 👏
Kartais taip lengva susirasti draugų? 🙂
Vėliau naujieji draugai sutemus palydėdavo ir grįžtant iš restorano į namelį ar per rytinius pasivaikščiojimus prie jūros.
O viena kartą net dvimetrinį varaną 🦖 pasirodžiūsį ant tako, drąsiai vijo (šiaip mielu noru būčiau ir ilgiau pažiūrėjęs į tokį įspūdingą padarą)
Kai naktį keturkojai apsauginiai baigdavo savo darbą, tada draugiją palaikydavo 🦎 Tokay Gecko. Didieji gekonai, kuriuos vietiniai vadina TUKEE. Tai tie patys, apie kuriuos jau rašiau, kai teko su jais kartu 🥱 (ne)miegoti 👀 vienam kambary negyvenamoj Tarutao saloje (kam įdomu, rasite ankstesniuose mano įrašuose)
Bet čia - Koh Adang, - nameliai tvarkingesni, net sakyčiau labai tvarkingi. O saloje būnant 10 dienų ir, kai geriau susipažinau su reindžeriais, "po blatum" 😀 gavau leidimą apsistoti išskirtiniame namelyje. Namelis - ant šlaito, su nuostabiu vaizdu į jūrą, kuriame apsistoti eiliniams turistams leidžia retai, nes kaip supratau, tausoja vietiniam elitui.
Dalinuosi vaizdais iš Koh Adang salos. Tarp kurių ir skraidantis lemūras (Galeopterus variegatus 🤓🧑🏼🏫) ❗ Labai įdomus gyvūnas, nes jo priekines ir galines kojas jungia oda, todėl šokdamas nuo medžio jis gali sklandydamas skristi! Tik gaila, kad fimuota jau sutemus ir vaizdas nėra labai aiškus.
Apie nardymą prie šios salos koralinių rifų bus kituose mano pasakojimuose.
Daugiau nuotraukų ir video yra mano Facebook paskyroje
čia:
Įrašo data: 2024-10-09 11:55:31